„H. Senkevičius Didingas Žmogus iš anų laikų iki šių dienų“ renginys Čiūžiakampio bibliotekoje

Už vaišių stalo spalio 7 d. Čiužiakampio bibliotekoje susirinko bibliotekos skaitytojai, kurie norėjo pagerbti lenkų rašytoją Henriką Senkevičių, kuriam šiais metais sukako 170 metų kai gimė ir 100 metų po mirties. 1905 m. H. Senkevičius gavo Nobelio literatūros premiją. Renginys taip ir buvo pavadintas „Henriko Senkevičiaus 170-osios gimimo ir 100-osios mirties metinės“. Bibliotekininkė pasveikino visus susirinkusius, pristatė renginio tematiką ir eigą. Autoriaus biografiją, bei kūrinių rašymo eigą renginio dalyviai sužinojo  pažiūrėję pristatymą internetinėje svetainėje. Apie atskirus kūrinius pvz. „Dykumose ir giriose“ papasakojo bibliotekininkė. Ji pasakojo apie autoriaus talentą, mokėjimą perduoti istorinius momentus, parodyti kūrinio herojų atsakingumą, patriotiškumą, meilę, pagarbą, ryžtą priimti sprendimus, norą išgyventi, stengtis nugalėti sunkumus, gyvybės branginimą. Tai svarbiausios vertybės, kurias ir šiandien autorius perduoda dabartiniams vaikams per savo kūrybą, kuri dėstomą lenkų mokyklose Lietuvoje.  Apie kūrinį „Quo Vadis“ papasakojo bibliotekos skaitytojas, Olegas Radčenkovas, o apie H. Senkevičiaus ryšį su Lietuvą papasakojo bibliotekos skaitytoja Kazimira Stanevič. Iš jos pasakojimo sužinojome, kad pirma H. Senkevičiaus žmona Marija Šetkevič (Marja Szetkiewicz) buvo iš Lietuvos. Žmonai mirus nuo tuberkuliozės, rašytojas liko su dviem vaikais, kurie liko gyventi Lietuvoje su uošviais.

Renginyje pasemtas žinias sustiprinome atsakydami į klausimus susijusius su rašytojo biografija ir kūrybą. Bibliotekoje paruošta knygų paroda „Henriko Senkevičiaus 170-osios gimimo ir 100-osios mirties metinės“ įtikino skaitytojus, kad bibliotekos fonduose  H. Senkevičiaus kūrinių pasiūlymas yra platus.