Jeigu dingčiau

Jeigu dingčiau : [psichologinis trileris] / Leslie Wolfe ; iš anglų kalbos vertė Mantas Barcas. – Vilnius : Sofoklis, 2024. – 383, [1] p. – ISBN 978-609-444-551-4 (įr.)

Spoksau į mane kaltinantį puslapį ir, visiškai netekusi amo, drebu.

Pirmas sakinys: Jeigu skaitai šį laišką, aš jau dingusi. Neatsimenu, kada buvo pakliuvęs koks detektyvas, tad ilgai nelaukusi atsiverčiau Sofoklio naujieną – Jeigu dingčiau. Taip vadinasi segtuvai, tiksliau idėja, kurią puoselėja vienos pradinės mokyklos mokytoja. Kiekvienas žmogus turėtų turėti tokį segtuvą, kuriame būtų pati svarbiausia jo informacija, slaptažodžiai, DNR, kad, jam dingus, policija iš karto galėtų pradėti paieškas. Rodos, graži idėja, ar ne? Bet kaip šiurpu, kaip po laidos apie segtuvus, dingsta du Alanai artimi žmonės. Ar tai susiję? Ar jie turėjo segtuvus? Kas juose buvo parašyta? Detektyvas tai visai smagus. Net norėčiau perskaityti kitą autorės lietuviškai jau išverstą ir išleistą knygą. Bet jau Alanos personažas! Ji tik kraupo, drebėjo, verkė, kūkčiojo, šiurpo, suglumo, išsigandusi pašoko, atsiduso, spoksojo, vėl kūkčiojo. Tikra mįslė, kaip vis tiek kažkokiu tai nežinomu būdu dar pajėgė stoti į kovą su gyvenimu ir net geriau už vietinį vargšą detektyvą spręsti reikalus. Na tiesiog supermoteris, ir tiek.

Nors o ką belieka daryt, kuomet vyrai moka tik įsižeidinėti, uždarinėti duris, geriausiu atveju dar pagulėti ant sofos. Tai ir tvarkaisi pati, nes visokie baubai vis lenda ir lenda iš praeities. Ir visai nebe paaugliški, o apaugę dar didesnėmis mįslėmis ir melu. Ir jų vis daugiau. Tai kas visgi meluoja? Draugė ar jos dienoraštis?