Etninė kultūra ir ekologija : vandens ir medžio sakralumas

Čepienė, Irena Aušrelė

Etninė kultūra ir ekologija : vandens ir medžio sakralumas

Etninė kultūra ir ekologija : vandens ir medžio sakralumas / I. Čepienė ; [iliustracijos Inos Budrytės]. – Vilnius : Leidybos centras, 1997. – 85, [1] p. : iliustr.–ISBN 9986-03-233-4

Etnologė Irena Aušrelė Čepienė visą savo gyvenimą paskyrė etninės kultūros tyrinėjimui ir sklaidai. Mokslinį darbą puikiai derino su pedagogine veikla, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, įsijungdama į Kraštotyros, Etninės kultūros draugijų veiklą, kraštotyros ekspedicijų metu įvairiuose Lietuvos regionuose kaupė medžiagą apie liaudies pedagogiką, šeimos ir tradicinio kalendoriaus šventes. Mokslinių ir populiarinančių publikacijų pradžia – 1961 metai.Nuo to laiko I. A. Čepienė praturtino etnologiją 211 publikacijų – knygų, straipsnių ir kt. Jos mokslinių tyrimų sritys – etninės kultūros paveldas ir jos vertybių tęstinumas, etninės kultūros ugdymas švietimo sistemoje, šio dalyko integravimas (ugdymo turinio interpretavimas, programinės struktūros formavimas ir t. t.), lokalinio, etninio tapatumo ir pilietinio ugdymo sąveika, patriotinis ugdymas, kraštotyra. Daugelis jos darbų susiję su taikomąja veikla, todėl gali būti apibrėžti taikomosios etnologijos vardu. I. A. Čepienės kandidatinės disertacijos pagrindu parengta knyga „Lietuvių valstiečių vestuvių veikėjai“ į Lietuvos etnologijos istoriją įeina ne tik kaip puikus struktūrinio funkcinio metodo taikymo etnologijoje pavyzdys, bet ir kaip puikus taikomasis darbas – sklandžiai ir aiškiai parašyta knyga naudojasi jau kelios piršlių, svočių ir pačių besituokiančiųjų kartos. Taikomojo pobūdžio yra ir didelė dalis jos kitų publikacijų: „Mokyklinė kraštotyra“, „Vandens ir medžio sakralumas“, „Etninė kultūra mokykloje“, „Etninė kultūra ir ekologija“. Dirbdama Vilniaus pedagoginiame universitete, savo žiniomis prisidėjo prie pradinių klasių bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo. Bakalauro studijose ji dėstė bendrauniversitetiniam kultūriniam rengimui skirtą Etnokultūros kursą, laisvai pasirenkamųjų dalykų ciklui priklausantį Lietuvių tradicijų ir kultūros puoselėjimo modulį. Jos skaitomi kursai vertingi ne tik dėl bendrosios pažinties su etninės kultūros tęstinumo problemomis, tradicijų puoselėjimo būdais, priemonėmis, įvairove, bet ir dėl to, jog būsimiems mokytojams svarbu išsiugdyti kultūrines vertybes, kurias jie ateityje puoselės ugdydami vaikus. Todėl gilesnė pažintis su liaudies tradicijose perteikiama vertybinių nuostatų ugdymo patirtimi pedagogams yra labai reikšminga. Nuo 2002 iki 2005 metų Ugdymo pagrindų katedroje docentės I. A. Čepienės iniciatyva greta bakalauro studijų buvo organizuojama Etninės kultūros mokytojo specializacija. Ji tapo labai populiari tarp neakivaizdinių studijų formos studentų ir tarp jau dirbančių pradinių klasių mokytojų. Ypač reikšmingi I. A. Čepienės darbai „Lietuvių etninės kultūros istorija“ ir kapitalinis leidinys, apibendrinantis tyrinėjimus, „Lietuvių etninė kultūra: Raidos įžvalgos“ (2008 m.). Šiuos leidinius galima naudoti ir kaip etninės kultūros vadovėlius – I. A. Čepienės dėka sudarytos visos galimybės dėstyti etninę kultūrą vidurinėse mokyklose.

Biblioteka visiems
epaveldas
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
lnb
Vilnijos vartai
Šalčininkų rajono savivaldybė
Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras