Istoriniai Vilniaus reliktai, 1944-1990

Istoriniai Vilniaus reliktai, 1944-1990/ Darius Pocevičius. - [Vilnius] : Kitos knygos, [2018]-. - d. : iliustr., faks. ; 24 cm. - (Miestas, kurio nepastebime). -  (Įr.)

1. 1. - 2018. - 999 p. : iliustr., faks.. - ISBN 978-609-427-332-2

2016-aisiais pasirodžiusi poeto, vertėjo ir literatūros kritiko Dariaus Pocevičiaus knyga „100 istorinių Vilniaus reliktų“ buvo šluote iššluota iš knygynų lentynų. Tai viena pirmųjų knygų, pradėjusių leidinių apie Lietuvos sostinę „bumą“. 
Kiekviena epocha Vilniuje paliko savo ženklus ir simbolius – čia galima rasti LDK ir ATR palikimą, carinės Rusijos okupacijos reliktus, tarpukario paminklus. Knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ Darius Pocevičius siekia iš naujo pažvelgti į sovietmečio kasdienybę Gedimino mieste. Kaip ir ankstesnėje knygoje, autorius stengiasi išvengti pernelyg lituanizuotos, mitologizuotos ar romantizuotos pasakos apie miestą ir pažadinti skaitytojų smalsumą patiems tyrinėti miestą. 
Antrasis pasaulinis karas neaplenkė Vilniaus. Daugelis yra girdėję istoriją apie „miesto išvadavimą“, sugriautą Vokiečių gatvę ir grandiozinius miesto urbanistinio pertvarkymo projektus. Po karo nuskurdusi ir ištuštėjusi sostinė sovietiniais metais išaugo bene penkis kartus ir šiandien joje gyvena virš pusės milijono gyventojų. Šis augimo, vystymosi ir plėtros procesas į miesto audinį įrėžė savo ženklus ir simbolius, kuriuos Darius Pocevičius surinko į knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“. 
Sovietinis Vilnius – kontrastinga ir marga vieta, tačiau autorius į jį žvelgia kitaip nei ankstesni tyrėjai. Darius Pocevičius vengia ideologinių klišių, būdingų sovietmečio tyrimams – kaip ir ankstesnėje knygoje, jį domina gyvoji, autentiškoji miesto istorija. Šios knygos veikėjai – ne elitas, o naujieji miestiečiai. Autorių domina jų rūpesčiai ir pramogos, pirmieji žingsniai iš kaimo persikėlus į miesto erdvę. Apie sovietmečio kasdienybę ir kultūrą knygoje pasakoja iki šiandien išlikę viešosios erdvės reliktai. 
„Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ – knyga, neturinti apibrėžto žanro. Ją galima skaityti kaip romaną, kasdien atversti ir susipažinti su vis nauju Vilniaus reliktu, jis gali tapti miesto enciklopediniu žinynu ar kelionės gidu. Darius Pocevičius pasakoja nuosekliai ir įtraukiančiai, vengia vertinimų, todėl knyga neįkyri ir lengvai skaitoma. 
Darius Pocevičius mėgsta save vadinti miesto tyrinėtoju. Jis yra parašęs keturias knygas, dvi iš jų – plataus masto studijos apie Vilniaus miesto istoriją ir reliktus. Rašyti apie miestą jį paskatino suvokimas, jog apie įdomiausius miesto audinio sluoksnius, kuriuos užgožia populiarūs turistiniai objektai, iš tiesų žinome labai nedaug. Anot jo, niekas išsamiai nesidomėjo miesto urbanistika, todėl teko pačiam šturmuoti archyvus ir pateikti alternatyvą istorikų pasakojimams. Už šį bandymą – pirmąją Vilniaus reliktų knygą – Dariui Pocevičiui įteikta 2017 m. Sostinės mero premija.